Visas tekstas

Civilinė byla Nr. 3K-3-601/2013

Teisminio proceso Nr.2-05-3-14414-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 54.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Rimvydo Norkaus (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. D., A. D. ir S. B. D. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d.nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. D., A. D. ir S. B. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tez Tour“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Small Planet Airlines“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė
Byloje sprendžiami klausimai dėl šalių teisinio santykio kvalifikavimo, turistinės kelionės organizatoriaus atsakomybės už netinkamai suteiktas turizmo paslaugas aiškinimo ir taikymo.

Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami kiekvienam iš jų priteisti iš atsakovo po 454,67 Lt materialinės žalos, 1381,12 Lt kompensacijos dėl atidėto skrydžio ir 1000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Pagal 2011 m. rugpjūčio 4 d. šalių sudarytą turizmo paslaugų tiekimo sutartį (toliau – Sutartis) atsakovas įsipareigojo suteikti poilsinę kelionę nuo 2011 m. rugpjūčio 21 d. iki 2011 m. rugpjūčio 28 d. Pagal Paslaugų sutarties 1 dalį, ieškovai turėjo išvykti iš Vilniaus oro uosto 2011 m. rugpjūčio 21 d., 5.30 val. ir pirmą kelionės dieną turėjo atvykti į Sueno Hotels Beach Side (Turkija). Ieškovams pridavus bagažą, buvo paskelbta apie skrydžio atidėjimą kelioms valandoms, po to dar keletą kartų buvo atidėtas skrydis ir tik 21.30 val. ieškovai buvo įlaipinti į lėktuvą.

Nurodoma, kad atsakovas, būdamas kelionės organizatorius, netinkamai suorganizavo kelionę, todėl iš Vilniaus buvo išvykta vėluojant daugiau kaip 15 valandų, taip pat nuolat teikė klaidinamą informaciją, todėl ieškovai atsisakė viešbučio. Ieškovai atvyko į viešbutį tik 2011 m. rugpjūčio 22 d. po 3.00 val. nakties, todėl patyrė streso ir neigiamų išgyvenimų, negalėjo užmigti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovams G. D., A. D. ir S. B. D. iš atsakovo UAB „Tez Tour“ po 1381,12 Lt kompensacijos dėl atidėto skrydžio ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011 m. spalio 6 d. iki sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nurodė, kad nors Civilinės aviacijos administracijos direktorius, vertindamas orlaivio gedimą, kompetentingai įvertino jį kaip itin retai pasitaikantį, netikėtą ar nenumatytą, tačiau atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. reglamento Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas) 5 straipsnio 3 dalies išaiškinimą, šiuo atveju nėra jokių duomenų apie tai, kad techninė problema atsirado dėl įvykių, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi normaliai atitinkamo oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negalėjo kontroliuoti. Spręsta, kad, nenustačius įvykių, dėl kurių atsirado orlaivio gedimas, nėra jokio pagrindo teigti, jog skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių.

Siekiant užtikrinti veiksmingą Reglamento taikymą, juo nustatytos prievolės turėtų tekti skrydį vykdančiam arba ketinančiam vykdyti oro vežėjui, nesvarbu, ar jis yra orlaivio savininkas, ar nuomoja lėktuvą be įgulos ir atsargų arba su įgula ir atsargomis, ar kuriuo nors kitu pagrindu (Reglamento Preambulės 7 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, ieškovams pripažino teisę į Reglamento 7 straipsnyje nustatytą kompensaciją ir šią, t. y. po 1381,12 Lt, kiekvienam ieškovui priteisė iš atsakovo. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Reglamento 7 straipsnio nustatytos kompensacijos paskirtį – atlyginti keleivio nuostolius ir nepatogumus, atsiradusius dėl keleivių prarasto laiko skrydžio atidėjimo ar atšaukimo atveju, šiuos nepatogumus ir nuostolius visiškai kompensuoja teismo priteista kompensacija. Dėl to ieškovų reikalavimą priteisti turtinę žalą dėl sutrumpėjusio poilsio laiko atmetė kaip teisiškai nepagrįstą.

Vertinant neturtinės žalos dydį nustatyta, kad ieškovų skrydis vėlavo 16 valandų, iš esmės dienos metu, apie skrydžio vėlavimą ieškovams buvo pranešinėjama kas 2–3 valandas, pagal Reglamento 7 straipsnį ieškovams priteista suma sudaro 65,10 proc.ieškovų už kelionę sumokėtos kainos. Teismas sprendė, kad, esant tokioms aplinkybėms, net ir pripažinus, jog ieškovai dėl skrydžio atidėjimo patyrė išgyvenimų ir nepatogumų, už kuriuos yra atsakingas atsakovas, nėra pagrindo spręsti, kad pagal Reglamento 7 straipsnį ieškovams priklausanti suma nėra pakankama šiems išgyvenimams kompensuoti ir kad ieškovams papildomai turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Tez Tour“ priteista ieškovams G. D., A. D. ir S. B. D. po 1381,12 Lt kompensacijos dėl atidėto skrydžio ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2011 m. spalio 6 d. iki sprendimo visiško įvykdymo, panaikino ir dėl šios dalies ieškovų ieškinį atmetė, perskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Ieškovams su visa informacija atsakovas pateikė UAB „Tez Tour“ ir trečiojo asmens vežėjo pagrindines vežimo oru sutarties sąlygas (toliau – Sąlygos). Sąlygų 2 dalyje nurodyta, kad šios vežimo sąlygos kartu su keleiviui išduotu bilietu patvirtina vežėjo ir keleivio sudarytą vežimo sutartį; 4 dalyje nustatyta, kad vežėjas įsipareigoja imtis visų priemonių, jog keleivis ir bagažas būtų vežami pagal tvarkaraštį, tačiau skrydžio laikas, nurodytas tvarkaraščiuose ar kitur, vežėjo gali būti keičiamas; tvarkaraščiai gali būti keičiami be atskiro įspėjimo.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vežėjo paslaugas suteikė trečiasis asmuo UAB „Small Planet Airlines“. Tačiau ieškovų reikalavimas priteisti kompensaciją dėl atidėto skrydžio buvo pareikštas ne vežimo paslaugas vykdžiusiai bendrovei UAB „Small Planet Airlines“, bet atsakovui – turizmo paslaugas teikusiai kelionių agentūrai UAB „Tez Tour“. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad reikalavimas priteisti kompensaciją dėl atidėto skrydžio atsakovui UAB „Tez Tour“ pripažintinas nepagrįstu.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Kasaciniais skundais ieškovai G. D., A. D. ir S. B. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Kasatoriai nurodo šiuos argumentus:

Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad taikytinos ne turizmo paslaugas reglamentuojančios CK nuostatos, o CK nuostatos, reglamentuojančios keleivių ir bagažo vežimo pagal vežimo sutartis nuostatos (CK 6.807–6.823 straipsniai).Taigi nepagrįstai atsakovas, sudaręs su ieškovais turizmo paslaugų teikimo sutartį ir organizavęs ieškovams ir kitiems asmenims poilsinę kelionę, kuri apėmė pervežimo, apgyvendinimo, nakvynės suteikimo ir maitinimo paslaugas, buvo prilygintas asmens, kuris prekiauja aviabilietais, teikiamoms paslaugos. Taip buvo nukrypta nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos, kad kilus ginčui dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties įvykdymo atsakomybė dėl netinkamai įvykdytos sutarties kyla ne tretiesiems asmenims, kurie buvo pasitelkti sutarties vykdymui, bet kelionės organizatoriui. Nagrinėjamoje byloje šalys buvo sudariusios turizmo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo įsipareigojęs suteikti ne tik pervežimo paslaugą, bet ir kitas paslaugas, t. y. apgyvendinimo, maitinimo, nakvynės konkrečiame viešbutyje. Siekiant nustatyti, kokie santykiai susiklostė tarp ginčo šalių, vertinamas rašytinių dokumentų turinys, nustatoma, kokius veiksmus du ar daugiau asmenų tarėsi atlikti. Byloje nenustatyta, kad ieškovai būtų siekę sudaryti pervežimo sutartį su kokiu nors byloje dalyvaujančiu asmeniu, taip pat nenustatyta, jog ieškovai, pasinaudodami trečiojo asmens teikiamomis pervežimo paslaugomis, būtų siekę tik nuvykti į Turkiją, o ne gauti paslaugas, kurios gali būti suteikiamos pagal turizmo paslaugų sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad sutartiniai santykiai susiklostė ne tarp ieškovo ir atsakovo, o tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ieškovų ir atsakovo santykius, nustatęs, kad jų buvo sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis, dėl kurios tinkamo įvykdymo visa atsakomybė teko kelionės organizatoriui, t. y. atsakovui, nepriklausant nuo to, ar sutarties įsipareigojimus vykdė pats, ar pasitelkdamas trečiuosius asmenis, taip pat nenustatęs aplinkybių, kurios atleistų kelionės organizatorių nuo atsakomybės dėl netinkamai įvykdytos sutarties (CK 6.754 straipsnis), tai pagrįstai tenkino ieškinį iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. G. ir kt. v. IĮ ,,Palangos Avia“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-43/2008, pateiktais išaiškinimais, nors nurodomos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, t. y. skiriasi sutartinių santykių pobūdis ir sutarties šalių įsipareigojimai.
Atsiliepimu į ieškovų kasacinius skundus atsakovas UAB „Tez Tour“ prašo kasacinius skundus atmesti ir Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir kelionės organizatoriaus atsakomybės apimties aiškinimo ir taikymo. CK 6.751 straipsnio 1 dalyje ir Sutarties 3.1 punkte įtvirtinta, kad kelionės organizatorius dėl svarbių priežasčių, apie kurias jis nedelsdamas informuoja turistą, gali pakeisti atitinkamas sutarties sąlygas, o turistas turi teisę atsisakyti keisti sutartį. Skrydžio laikas buvo pakeistas faktinio vežėjo „Small Planet Airlines“ iniciatyva dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl netikėtai atsiradusių skrydžio saugos trūkumų. Kadangi kasatoriai laukė skrydžio ir nereiškė prieštaravimų, tai jie sutiko su atliekamais skrydžio laiko pakeitimais ir Sutarties neatsisakė. Lėktuvo gedimas negalėjo būti numatytas iš anksto. Būtent tai yra pagrindas, atleidžiantis nuo atsakomybės (CK 6.754 straipsnio 2 dalies 3 punktas, Sutarties 5.1.3 punktas). Civilinės aviacijos administracija, būdama speciali įstaiga, priimanti sprendimus dėl ypatingų aplinkybių egzistavimo, konstatavo, kad lėktuvo vėlavimas buvo nulemtas ypatingų aplinkybių, šalinančių atsakomybę. Šios institucijos priimtas galiojantis nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje laikytinas svarbiu įrodymu, kuris teismų turėjo būti tiriamas ir vertinamas pagal įrodymų vertinimo taisykles. Jeigu teismui nepakako byloje pateiktų įrodymų, turėjo teisę apklausti kaip liudytojus ar specialistus Civilinės aviacijos administracijos atstovus, bet ne atmesti įrodymo ir juo konstatuotų ypatingų aplinkybių buvimą.
Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kelionių organizatoriaus pareigos atlyginti nuostolius dėl atidėto skrydžio

Byloje kilęs teisės aiškinimo klausimas, ar turistas reikalavimą atlyginti nuostolius atsiradusius dėl atidėto skrydžio gali tiesiogiai reikšti kelionės organizatoriui ir remtis Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje įtvirtintais nuostolių kompensavimo dydžiais.

Sutartinius santykius, kylančius iš turizmo paslaugų teikimo sutarties, reglamentuoja CK 6.747–6.755 straipsniai bei Turizmo įstatymas, kuriais įgyvendinama 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (toliau – Direktyva 90/314/EEB). Pagal turizmo paslaugų teikimo sutarties sampratą, apibrėžtą CK 6.747 straipsnio 1 dalyje, turistinės kelionės organizatorius įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę, kuri tęsiasi ilgiau kaip 24 valandas, įskaitant nakvynę, bei suteikti mažiausiai dar dvi paslaugas: vežimo ir apgyvendinimo bei esminę turistinės kelionės dalį sudarančią paslaugą, nesusijusią su vežimu ar apgyvendinimu. Turistas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas. Taigi organizuota turistinė kelionė yra turizmo paslaugų rinkinys, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos (apgyvendinimas, vežimas, kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vežimu ar apgyvendinimu). Atsakovas UAB „Tez Tour“ yra kelionės organizatorius, t. y. juridinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis verčiasi turizmo verslu ir savo vardu viešai siūlo teikti turizmo paslaugas (CK 6.747 straipsnio 3 dalis). CK 6.754 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kelionių organizatoriaus pareiga vykdyti sutartį atsižvelgiant į turisto protingus lūkesčius, kurių pagal sutarties ir teikiamų paslaugų pobūdį turistas galėjo turėti, t. y. užtikrinti teikiamų turizmo paslaugų kokybę. Paslaugos teikėjas, teikdamas paslaugas, visada gali pasitelkti trečiuosius asmenis, jeigu to nedraudžia sutartis (CK 6.717 straipsnio 3 dalis).

Šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl trečiojo asmens, teikusio ieškovų vežimo paslaugas, netinkamai suteiktų paslaugų atsiradusių nuostolių atlyginimo. Bylą nagrinėję teismai turistų, kelionės organizatoriaus ir vežėjo teisinius santykius ir atsakomybę už pavėluotą skrydį vertino skirtingai. Pirmosios instancijos teismas ieškovams dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties netinkamo vykdymo iš atsakovo priteisė nuostolių atlyginimą už daugiau kaip 15 val. atidėtą skrydį. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė, kad vežėjo paslaugas suteikė trečiasis asmuo UAB „Small Planet Airlines“, todėl ne kelionės organizatoriui, o vežimo paslaugas vykdžiusiai bendrovei turi būti pareikštas reikalavimas priteisti kompensaciją dėl atidėto skrydžio. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodo, kad Turizmo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje ((įstatymo 2005 m. liepos 5 d. redakcija) nustatyta, jog kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra, kuri yra sutarties šalis, yra atsakingi turistui už sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą vykdymą, nepaisant to, ar tuos įsipareigojimus turi įvykdyti kelionės organizatorius ir (ar) kelionių agentūra, ar kiti paslaugų teikėjai, kurių pagalba kelionės organizatorius arba kelionių agentūra naudojosi. Kelionės organizatoriaus pareiga atlyginti turistui jo turėtus nuostolius taip pat įtvirtinta Sutarčių 5.1 punkte. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, jog kelionės organizatorius kaip verslo subjektas privalo užtikrinti jo teikiamų paslaugų kokybę ir informacijos apie jas teisingumą, prisiimti ne tik neigiamų savo veiklos padarinių riziką, bet ir rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams vykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą ir pan. Civilinė atsakomybė už netinkamą turizmo paslaugos kokybę, nors ta paslaugų dalis ir buvo vykdoma kelionės organizatoriaus pasitelkto asmens, taikoma kelionės organizatoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Š. ir kt. v. UAB „Tez Tour“, bylos Nr. 3K-3-386/2008; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir kt. v. UAB „Tez tour“, bylos Nr. 3K-3-201/2010; 2013 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. ir kt. v. UAB „Novaturas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2013).

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004 nustato bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Jame nustatytos prievolės tenka skrydį vykdančiam ar ketinančiam vykdyti oro vežėjui. Pagal Reglamento 2 straipsnio 6 punktą skrydį vykdantis oro vežėjas – tai oro vežėjas, vykdantis arba ketinantis vykdyti skrydį pagal sutartį su keleiviu arba kito su keleiviu sutartį sudariusio juridinio arba fizinio asmens vardu. Reglamentas tiesiogiai nenumato jame nustatytų prievolių įvykdymo iš kelionių organizatoriaus, tačiau to ir nedraudžia. Reglamento 13 straipsnyje įtvirtinta, kad jokia šio reglamento nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti turizmo kelionių organizatoriaus ar trečiosios šalies, išskyrus keleivį, su kuria skrydį vykdantis oro vežėjas yra sudaręs sutartį, teisę reikalauti, kad skrydį vykdantis oro vežėjas pagal atitinkamus taikytinus įstatymus grąžintų sumokėtą sumą arba išmokėtą kompensaciją. Šio Reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog skirtumas tarp reguliaraus ir nereguliaraus oro susisiekimo tampa vis mažesnis, tokia apsauga turėtų būti taikoma keleiviams, vykstantiems ne tik reguliariais, bet ir nereguliariais skrydžiais, įskaitant skrydžius, kurie yra organizuotos turistinės kelionės dalis. Taigi Reglamento 7 straipsnyje nustatyta teisė į kompensaciją ir jos dydis yra taikomas ir tam keleiviui, kurio skrydis yra paketo dalis, t. y. organizuotos turistinės kelionės dalis. Šiuo atveju trečiojo asmens UAB „Small Planet Airlines“ vykdytas skrydis patenka į šio Reglamento taikymo sritį ir jam yra taikomos skrydį vykdančiam oro vežėjui nustatytos prievolės, tarp jų ir Reglamento 7 straipsnyje įtvirtinta apribota kompensacija. Šios kompensacijos esmė yra standartinės, visiems keleiviams vienodas žalos atlyginimas, kurį atitinkamai keleiviai patiria dėl prarasto laiko ir kurį dėl laiko negrįžtamumo galima atlyginti tik kompensacija. Ši priemonė leidžia užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas sujungtose bylose Nr. C-581/10 ir C-629/10). Dėl to Reglamente nustatytas skrydį vykdančio oro vežėjo atsakomybės ribojimas taikomas ir kelionės organizatoriui tiek, kiek kelionės organizatoriui tenka atsakomybė už būtent šios, vežimo, paslaugos netinkamą vykdymą. Sisteminis pateiktų Reglamento nuostatų aiškinimas patvirtina, kad juo nedraudžiama keleiviui reikalauti Reglamente nustatyto dydžio kompensacijos ne iš skrydį vykdančio oro vežėjo, o iš kelionės organizatoriaus. Kelionės organizatoriui kaip verslininkui tenka atsakomybė už jo pasirinktų trečiųjų asmenų (šiuo atveju – oro vežėjo) netinkamą vežimo paslaugų vykdymą – skrydžio atidėjimą daugiau kaip 15 val. Taigi ta aplinkybė, kad turizmo paslaugų sutarčiai įvykdyti atsakovas pasitelkė trečiuosius asmenis (UAB „Small Planet Airlines“), neatleidžia jo nuo atsakomybės už netinkamą sutartinės prievolės įvykdymą. Kelionės organizatoriui netinkamai vykdant sutartį kyla CK 6.754 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga atlyginti turistui jo patirtus nuostolius. Išmokėjęs turistui Reglamente nustatyto dydžio kompensaciją, turizmo kelionių organizatorius turi teisę reikalauti ją grąžinti iš skrydį vykdančio oro vežėjo.


Dėl ypatingų aplinkybių buvimo

Reglamento preambulėje įtvirtinta, kad skrydžius vykdančių oro vežėjų prievolės turėtų būti ribojamos arba jiems turėtų būti taikomos išimtys tais atvejais, kai įvykio priežastis yra ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (14 punktas). Taigi skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių. Reglamente nurodyti ypatingų aplinkybių atsiradimą galintys nulemti tokie įvykiai: politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai, turintys įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui. Tačiau ypatingų aplinkybių sąvoka Reglamente nėra paaiškinta. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2008 m. gruodžio 22 d. sprendime, priimtame byloje C‑549/07, nurodė, kad, atsižvelgiant į ypatingas oro transporto paslaugų teikimo sąlygas ir orlaivių technologinio sudėtingumo lygį, reikia konstatuoti, kad vykdydami savo veiklą oro vežėjai paprastai susiduria su įvairiomis techninėmis problemomis, kurių neišvengiamai atsiranda naudojant lėktuvus. Siekiant to išvengti reguliariai atliekamos ypač griežtos lėktuvų kontrolės, kurios yra įprastų oro transporto bendrovių veiklos sąlygų dalis. Vadinasi, techninės problemos, atsiradusios dėl nepakankamos techninės lėktuvo priežiūros, sprendimas turi būti laikomas būdingu normaliai oro vežėjo veiklai. Sprendime konstatuota, kad orlaivio techninė problema gali būti priskirta prie ypatingų aplinkybių, tik jeigu ji susijusi su įvykiu, kuris nėra būdingas normaliai oro vežėjo veiklai ir kurio dėl jo pobūdžio ir atsiradimo priežasčių negalima realiai valdyti. Taip, pavyzdžiui, būtų, kai oro vežėjo lėktuvų parką sudarančių lėktuvų konstruktorius ar kompetentinga valdžios institucija pastebėtų, kad skrydžiams naudojamuose lėktuvuose yra skrydžių saugumui pavojų keliantis paslėptas gamybos defektas, taip pat kai orlaiviams žalos padarytų sabotažas ar terorizmo veiksmai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prieš skrydį buvo užfiksuotas gedimas, kuriam pataisyti reikėjo pakeisti šilumos zondo kompiuterį, kurį pakeitus skrydis buvo vykdomas. Pažymėtina, kad atsakovas, norėdamas remtis ypatingų aplinkybių buvimu, turėjo jas įrodyti (CPK 178 straipsnis). Tačiau nustatyta, kad byloje nepateikta įrodymų, jog šis gedimas atsirado dėl įvykių, kurie nėra būdingi normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių jis negali realiai valdyti. Atsižvelgdamas į Reglamento tikslus, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo išaiškinimą, byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog lėktuvo techninė problema atsirado dėl įvykių, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi normaliai atitinkamo oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negalėjo kontroliuoti. Atsakovo nurodomas Civilinės aviacijos administracijos nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje, kuriuo nebuvo pritaikyta administracinė atsakomybė, nėra įrodymas, patvirtinantis ypatingų aplinkybių buvimą ir šalinantis atsakovo civilinę atsakomybę. Dėl to nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo pareigos mokėti Reglamento 7 straipsnyje įtvirtintą kompensaciją.

Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, nustatančias kelionės organizatoriaus atsakomybę už turizmo paslaugų teismo sutarties netinkamą vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėjamoje byloje

Tenkinus kasacinius skundus, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Kasatoriai nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK98 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius Gintaras Dervinis iš viso sumokėjo 207 Lt žyminio mokesčio, paduodant kasacinį skundą, todėl ši suma jam priteistina iš atsakovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. lapkričio 22 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 61,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą.

Priteisti iš UAB „Tez Tour“ (j. a. k. 111813515) G. D. (duomenys neskelbtini) 207 (du šimtus septynis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinius skundus ir į valstybės biudžetą 61,16 Lt (šešiasdešimt vieną litą 16 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (priteistina suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Rimvydas Norkus

Janinos Stripeikienė